plakti

plàkti, plãka, plãkė 1. tr. SD336, H, K mušti, pliekti (botagu, rykšte, diržu...): Kada kas pjauna vištytį, – alpsti, merki akį, o vargdienius mužikus kasdien rykštėmis plaki D.Pošk. Vis su šviežia rykšte žmogų liuob plàkti, ka būtum skaudžiau Brs. Botagais plaku R. Su ėgliu plãka, kam ilgai guli Antš. Ans gauna plàkti nū žmonos – daug negera Kl. Užtai blogas, kad neplaktas iš mažų dienelių KrvD154. Jų nemokė, neplakė, nebarė DK129. Rytoj bus plakamoji diena (Verbų sekmadienis) J.Jabl. | prk.: Kurį Dievas myli, tą jis plaka (atsiunčia vargų, kančių) BPII78. Ko žodis neplaka, to ir lazda nepriplaks prš. Mudu abu plaka smūgiai apkalbos svieto V.Kudir. Jos į akis saldinės: giria, vaišina; tik užpakalį atsuk (išeik) – ir plãka (apšneka) Skr. Bėgo baimės plakamas Ašb. ^ Gana bučiuoti tą ranką, kuri mus plaka! KrvP(Trg). Kai tie (žandarai) pagaliau ničnieko nerado, kaip šunį plakę, turėjo grįžti S.Čiurl. Už vieną plaktą duoda dešimt neplaktų Sln. Kas veža, tą ir plaka LTR(Jz). Katras arklys bėga, tą plãka Grg. Griekas neplaktas nepaliekta Dr, Plt. Griekas neplãkęs nepaleida Ll. | refl. K: Dirželiai, kuriais plakasi SD49. 2. tr. Kv mušant varyti, ginti: Nusilaužusi kiečių, plakė iš pirkios muses rš. Plãka arklį žėdną dieną Utenon Ktk. Būdavo, plàkdavo plàkdavo arklius, kol į Kauną nuvažiuoja, o daba – brūkšt, i Kaune Ar. 3. tr., intr. daužyti: Viena iena negerai – plãka šonus arkliui Šš. Aukštas miškas, liemuo liemenį plaka KrvP(Varn). Žąsinas puolė ant jo šnypšdamas, pavertė aukštynelką, patį plakė su sparnais M.Valanč. Dvi pabaidytos laukinės antys pakilo iš nendryno, sunkiai plakdamos sparnais orą rš. Papt papt – senis plaka žiaunomis pypkę rš. Į langą plaka stambūs lietaus lašai rš. Vėjo atgaišale pastatė kumelę: iš budinkų tarpo plaka vė[ja]s Šts. Linksta, skundžias ant kriaušio nulinkus pušis, plakama šalto vėjo, čaižiųjų liūčių E.Miež. Šaltis plaka kaip su kadagiais Šts.

plaktinaĩ adv.: Tą ugnį užplakė plaktinaĩ Všk. | refl.: Nuo pat ankstyvo ryto lietus plakasi į langus rš. Vėjas ūžia, plakas į visas puses Tvr. Buvę pušys suaugę nuo metų šimtinių, tankios, aukštos, lygutės, geltonos kaip žvakės; viršūnės, esą, ūžė ir liemenys plakės A.Baran. Suka viesulas medelius, plakas lapai ant lapelius A.Strazd. | Žuvys plakasi (spurda), pakliuvę ant kabliuko rš. | Špokai ka plãkas po liūgnus, ka dumblai taškos Rd. ^ Liežuviai aplink ausis plakas nuo sklindžių skanumo rš. ║ intr. tapšnoti: Delnu kam per petį plàkti DŽ. Iš juoko plãka sau delnais per šonus NdŽ. ║ refl. daužantis plaušyti: Votegas su patauška neplakas nu galo, ir gal pataukščioti Šts.

4. tr. kulti daužant (į ką nors), blokšti: Rugius plàkti NdŽ. 5. tr. K, Lk, Tt, Jrb valyti (spalius nuo linų), brukti: Linų pirma sėdavo, tai būdavo plàkti Vlkš. Motriškos linus iš rankos plàkdavo – duoda smagiai Pgr. 6. tr. velėti: Plaktuvė, kur skalbinius plàkdavo Pgg. Moterys plãkė upėj marškinius Rod. 7. tr. plūkti (aslą, krosnį): Klojime padą plaka Švnč. Aslą kuknės iš molio plakė ir kaminą iš vidaus su moliu aplaistė rš. 8. tr. mušant, kalant daryti plokščią, ploti: Plaka su kūju trinkt, patarkšt! rš.

plaktaĩ adv.: Idant jos (skaurados) būtų plaktai iškaltos (plokščios) ir ant altoriaus pakabintos BB4Moz16,38. ║ R, K, Skr, Dkš, Nm, Rmš tinti (dalgį): Kukeliu plãka dalgę, o ką apačion sudeda – tai bobelė Lp. Užartavok gerai bobelę, kad geriau būtų plàkt Ukm. Trumpas dalgio kotas – nenarava plàkt Všn. Neišmušk dalgei klumbės beplakdamas Grž. ^ Neplakta dalgė neima LTR(Srj). ║ aštrinti, kalti (girnas): Girnos seniai plãktos, nemala smulkiai Ds.

9. tr. smarkiai dirbti, veikti: Plãka suka tą vindą, ka tik daugiau suverpt Gs. Plãka plãka (dirba) tą tuščią (be mėšlo) žemę End. Šieną tik plãka ir plãka be jokio tolko (dažnai varto) Mlt. ^ Kas plaka, tas ir laka Pšl. ║ refl. plušėti, rūpintis, vargti: Mes plãkamos plãkamos kaip kurmis urve, šviesos nematom Štk. Ot tai žmogus plãkasi plãkasi, ir nėra nieko Dv. Šitep plakíes i plakíes [su darbais] Ad. Vienas apie sa[ve] plãkas, kitas apie sa[ve], o manę senos nėr kam paisyt Arm. Kap paukštė apie lizdą, tep mes apie vaikus plãkėmės Arm. Kap aš apie jus plakúos, tai jūs apie mane nieko nepagalvojat Str. Aš plakúos plakúos su tais irklais po tą ežerą, nieko nepadarau, ant vietos valtis stova, o audra Pln. Tas i praejo pro šalį, o tas i paliko to[je] pusnė[je] besiplaką̃s (įklimpus mašinai) Žr. Pryš vėjį turėjau plàkties visą kelį Bt. 10. intr. tuksėti, pulsuoti, tvinksėti: Širdis plãka – dar gyvas Jrb. Ir kolei širdys plaks mums gyvos, manoji plaks vien tau tiktai!.. Mair. Širdis taip plaka – iš džiaugsmo ar iš baimės Žem. Mano širdis ūmai sustojo plakus, kūnas nutirpsta J.Bil. Gyslos tik plãka, širdis trankosi, visam silpna Gs. Kraujas plakė smilkiniuose rš. | refl.: Tenka širdžiai alpti, plaktis rš. ║ dažnai kilnoti (šonus): Pailsęs ir sušilęs arklys net garavo, dusliai kvėpuodamas ir plakdamas šonais V.Myk-Put. Ėmė plàkti viduriais ir pastyro (pastipo) paršas Gs. ^ Jei dalgės neišsiplaksi, tai šonais plaksì (dvėsuosi pavargęs) Smn. 11. intr. išduoti tam tikrą garsą (apie lakštingalą, žiogą): Niekur lakštingulė tep neplaka, kap mūs sode Vlk. Lakštingara plaka gieda į paupės krūmus, karklynus Klp. Suokusios pernakt, lakštingalos aptingo plakt E.Miež. Kartais būdavo taip tylu, jog važiuojantieji girdėdavo, kaip šalia kelio aukštoje žolėje arba žiemkenčiuose karštai plaka žiogai A.Vencl. 12. intr. plieksti, tvieksti: Žaibai plãkė dikčiai, perkūnas palengva dudeno Žal. Žaibai plãkė visą naktį, negalėjau užmigt Plv. Žaibai tep dažnai plãka, kad net baisu darosi Vrb. 13. tr. smarkiai maišyti, sukti: Plak kiaušinius, tada kepsma kiaušinienę Dgl. Neplaktà kiaušinienė BŽ84. Eik plàkti blynų! Jrb. Su mente alų plàk, duoną maišyk J. Pirma kur nors užvalgytuva tešlainių su plakta grietine Mš. | Plãka ir plãka [vėjas] ežerus, kur tau ir žuvis gaudysis Ds. | refl.: Bidonai turi būti pripilti pilni, kad pienas nesiplaktų rš. ║ sukant, maišant gaminti: Man tai jau paskutinis darbas sviestą plàkt Švnč. | refl.: Pil' šiltą smetoną, geriau plàksis [sviestas] Dglš. 14. intr. banguoti: Jūra raudonu vynu plãka (jūros bangos kaip vynas raudonos) NdŽ. Prie mūsų gryčios vanduo plàkdavo par pamatą Sml. ║ tr. banguojant skalauti, plauti: Įsiutę bangos plaka uolą S.Nėr. | refl.: Bangos plakės į kietas pakrantės uolas sp. 15. tr. pleventi, plaikstyti: Suknia ilga, vėjas plãka sijoną Jnšk. | refl.: Vėtroj plakas baltos burės S.Nėr. Kovos vėliavos vėjuje plakėsi sp. Ties mano galva neramiai plakėsi klevo lapai rš. Plevena burė prie vandens palinkus, į veidą plakasi gelsvi plaukai T.Tilv. Plakės liepsna į palubes Šts. | Bus lietaus – skregždės plãkas (skraido į visas puses) Ign. Plãkas (blaškosi) žąsyna, nesėdi in kiaušinių Dglš. 16. refl. menk. klajoti, bastytis: Paprato po svietą plàkties KlvrŽ. Neremtas buvo, plãkės plãkės! Pvn. Ana visą laiką plãkas po Klaipėdą Krtn. Plakiáus plačiai po pasaulį, o nėko gero nemačiau Šts. Ana plakas kaip blakė sienotarpė[je], t. y. plotkavojas J. ║ refl. veržtis, bruktis: Visi plãkas į Palangą, o aš iš Palangos Krtn. | prk.: Viena mintis atkakliai plakėsi jai į širdį rš. 17. refl. burtis, mestis: Avys plakėsi krūvon, lindo į alksnynus J.Balt. 18. refl. glaustantis sukiotis: Margis, girdėdamas savo vardą, plakėsi aplink stalą rš. 19. refl. J, Dkš menk. lįsti, šlietis, kibti: Ai, kaip tos mergos plãkas pry vaikių! Šv. Kitąsyk aitvarai, būdavo, vis plakasi prie žmonių BsPIV77. ║ refl. bendrauti, susidėti: Pati ėmė plakties su urėdu Šts. 20. tr. jungti, maišyti: Prašau neplakti į krūvą visai skirtingų reiškinių rš.

◊ akimìs plàkti labai žiūrėti: Tuos peilius tai net akìmu plãka Arm.

bùrną plàkti plepėti: Kad paleis plakti burną! Sd.

kójas plàkti be reikalo eiti: Neverta kójos plàkt ir čebatai plėšt Ml.

liežùvį ([su] liežuviù) plàkti plepėti, apkalbėti, liežuvauti: Kad plãka anuodu liežùvį, ir ausys raitos Dr. Ko čia liežuvį plaki, ar neisi gulti! LMD(Šts). Nereik plàkti liežùvį, o uždaryti už dantų Kl. Būtų viskas gerai, ka ta uošvėnė su liežuviù neplàktų Krš. Labai jos su liežùviais plãka apie kitus Sk. Tik liežuviù plakì, o dirbt nė už kapeiką Žal. Tik su liežuviu moka plakti: tai vieną, tai kitą įsikandęs Žem. Plaka plaka su tuo liežuviu, nebžinai nė pati ką bešnekanti Vvr. Liežuviu gali plakti, bet rankoms neduok valios Sch87. Neplakant liežuvį – bjaurus žmogus Šts.

\ plakti; apiplakti; atplakti; dasiplakti; įplakti; išplakti; nuplakti; paplakti; parplakti; perplakti; praplakti; priplakti; razplakti; suplakti; užplakti